Dictionary of the Lithuanian Language.
apkūnus — apkūnùs, apkūni̇̀ bdv. Apkūni̇ems žmonėms nereikėtų dėvėti aptemptų̃ drabùžių … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apkūni — apkūnùs, apkūni̇̀ bdv. Apkūni̇ems žmonėms nereikėtų dėvėti aptemptų̃ drabùžių … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apkūnumas — apkūnùmas sm. (2) K → apkūnus … Dictionary of the Lithuanian Language
aptakus — aptakùs, ì adj. (4) 1. apskritas, apvalus: Neaptakùs viršus Ds. | Ratas aptakùs (taisyklingai sukasi) Ds. aptakiaĩ adv.: Ratas aptakiaĩ padarytas Ds. ║ riebus, apkūnus: Nedidelis arkliukas, bet toks aptakùs Slk. Aptakùs žmogus Lkm. Veidas … Dictionary of the Lithuanian Language
apvalainas — apvalaĩnas, à adj. (4) 1. Kur, Sdk apvalus: Apvalaĩną duok šakalį Ds. Apvalainà (netašyta, tokia kaip užaugus) jo stalui koja pridėta Ds. Radau apvalaĩną akmenį Mrs. Kas tau padarė tokį verpsčioką su apvalainù galu? Al. Skruosteliai tokie… … Dictionary of the Lithuanian Language
apvalus — 1 apvalùs, ì adj. (3b) 1. R222, K kuris ritinio ar rutulio pavidalo: Medis, rąstas vienmulys, apvalùs, t. y. par vieną lygus kamienas ir viršūnė J. Kur reikia gauti ãpvalų medį? Krkl. Kiaušinis apvalùs Lp. Neskeltas pagalys apvalùs Ds. Jis… … Dictionary of the Lithuanian Language
atvažiavėlis — atvažiãvėlis, ė smob. (1) Šlč kas iš kur atvažiavęs: Netrukus pasirodė ir atvažiavėliai – du apkūnūs, jau gerokai pagyvenę vyriškiai rš … Dictionary of the Lithuanian Language
bagotas — ×bagotas, a (brus. бaгaты, l. bogaty) adj. (1), à (3) Kp, Slm 1. turtingas: Buvo žmogus bagotas brš. ^ Iš darbo be proto nebūsi bagotas, ale kuprotas Sim. Kas girts nebagots, tas dvės – neturės J. Bagotam ir velnias vaikus supa (visur sekasi) Lš … Dictionary of the Lithuanian Language
iš — ìš praep. su gen.(su dat. Slnt, Ms, Grg, Vž) 1. rodo vietą arba daiktą, iš kur eina, vyksta veiksmas: Iš lopšio dar nei viens n iškopo neverkęs K.Donel. Kumelė visą vasarą neišeina iš arklo (visą laiką su ta kumele ariama) Ėr. Tėvas parėjo iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
išglaistyti — tr. 1. išteplioti: Su koše šalis bliūdo išglaĩstė J. 2. lipinant ištaisyti nelygumus, plyšius: Sienas, kibirą išglaĩsto J. Kubilą išglaĩsto, kad nebėgtų Š. Reiks klojimą išglaistyti, vešim rugius Srv. Išglaistyk susprogusį pečių, reiks duoną… … Dictionary of the Lithuanian Language
